- žnairus
- žnairùs, -ì adj. (4) KII149, K, OGLI278,324, Kv, Ds; L
1. žr. 1 šnairus 1: Su žnairia akim rš.
2. žr. 1 šnairus 3: Mūsų vyrai pradeda gyventi nežiūrėdami daugiaus ant juokų ir žnairių žvalgymųsi savo kaimynų A1885,238.
žnaĩriai adv. KII149, K, KGr38, Rtr, NdŽ; L: Į ką žnaĩriai žiūrėti KI76. Ji jam nieko neatsakė, žnairiai pažiūrėjo LB97. Jau anytelė žnairiai žiūrėjo N255.
Dictionary of the Lithuanian Language.